Tag Archives: neuromarketingas

Neuromagija

Nors vaikai dažnai nesuvokia, iš kur tuščioje skrybelėje atsirado triušis, suaugusieji supranta, kad įvyko ne mįslingas triušio pasirodymas, o gudriai apgalvota iliuzija. Triuką atlieka stebėtojo smegenys. Jos apgauna žiūrovą, negalėdamos “suvesti galų”, kaip, ką tik perpjauta moteris, atsistoja ir besišypsodama nueina, nors ir žinome, jog taip atsitikti negali. Mes ne tik nepykstame dėl apgavystės, bet ir mokame apvalias sumas, už galimybę būti apkvailintiems.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=dXyT9dxH5xo&feature=related[/youtube]

Barrow Neurological Institute (Phoenix, JAV) profesoriai ir įvairių magų draugijų nariai Susana Martinez-Conde ir jos vyras Stephen Macknick sukūrė neuromagiją – neuromokslo sritį, aiškinančią, kaip illiuzijos “atrodo” iš smegenų perspektyvos. Tai nėra tik užgaida: supratus, kaip smegenys reaguoja į magų triukus, galima sužinoti daugiau apie mūsų pojūčių ir aplinkos suvokimą.

Šie mokslininkai, kalbėdami apie magiją, naudoja terminą hack, kurį dažniausiai vartojame kalbėdami apie kompiuterius (liet.hack – įsibrauti į kito kompiuterio sistemą ar duomenų bazę), tik šiuo atveju, kompiuteris – mūsų smegenys. Supratę, kaip magai į jas įsibrauna, galėsime išsiaiškinti, kaip analogiški kognityviniai triukai veikia rinkodaros strategijose (http://neuromokslas.blogr.lt/neuromarketingas-kas-tai/), verslo derybose ar tarpasmeniniuose santykiuose.

Į sceną įžengia mago asistentė balta suknele. Iliuzionistas praneša, kad tuoj suknelė taps raudona ir ji apšviečiama raudona lempa. Žinoma, tai nuleidžiama juokais, o kai raudona lempa išjungiama ir vėl įsijungia neutralios spalvos prožektoriai, asistentė iš tikrųjų vilki raudoną suknelę.

Kai raudona šviesa išjungiama, matytas vaizdas išlieka žiūrovų atmintyje apie 0,1 sekundės dalį ir to pakanka, kad balta suknelė būtų nuplėšta ir pasimatytų po apačia buvusi raudonoji.

Žymus iliuzionistas David Blaine sakė, jog ketverių metų amžiaus pradėjęs rodyti magiškus triukus suprato, kad reikia ne specialių efektų, o nukreipti žiūrovo dėmesį, o geriausias būdas tai padaryti – žiūrėti tiesiai į akis.

Tokie ir panašūs atradimai gali padėti mums suprasti ne tik iliuzionistų paslaptis, bet ir padėti žmonės su dėmėsio ar atminties sutrikimais.

 

Pagal http://neuromarketing.ning.com/profiles/blogs/the-neuroscience-of-magic

 

Dovilė M.

Smegenys, kokį vyną pirksime šiandien?

Įsivaizduokime paprastą situaciją. Jūs, ieškodami būdo kaip papuošti ištaigingos vakarienės stalą, parduotuvės lentynose pastebite du bemaž vienodus vyno butelius. Beveik vienodos etiketės, panaši kaina, tų pačių metų derlius. Norite ar ne, Jūs priversti suabejoti, kokį vyna pasirinkti, kai prekinė pirkinio išvaizda vargiai išsiskiria iš kitų. Stebėtina tai, kad tokiu atveju, mūsų sprendimams įtaką daro visai pašaliniai veiksniai.

Muzikos galia

Dar kartą įsivaizduokite save šioje situacijoje. Vėl tas pats,ta pati vieta ir tie patys du buteliai vyno. Tik šįkart parduotvės atmosferą sušildo melodingi muzikos tonai. Ar atkreipsite dėmesį į skambančią muziką, ar grojanti melodija galės jus paveikti ir paskatinti pakeisti sprendimą?

Dar prieš 12 metų atliktas tyrimas atskleidė, jog muzika turi nepaaiškinamą galią marketingo srityje. Bandymo metu maisto prekių parduotuvėje į vieną lentyną, vienas šalia kito, sukrauti labai panašios išvaizdos vokiško ir prancūziško vyno buteliai. Šio eksperimento metu, dvi savaites, parduotuvėje buvo kasdien keičiami tai prancūziškos, tai vokiškos muzikos įrašai. Analizuojant pirkėjų pasirinkimus, buvo pastebėta, jog tomis dienomis, kai parduotuvėje skambėjo vokiška muzika, du iš trijų pirkėjų pasirinkdavo būtent šios šalies vyną, tuo tarpu „prancūziškos muzikos dienomis“ tie patys du trečdaliai klientų mieliau pirkdavo prancūzišką vyną. Tyrimo vykdytojus šokiravo ir tai, kad tik vienas iš keturiasdešimt keturių apklaustųjų nurodė, jog jo pasirinkimą įtakojo muzika. Maža to 86 procentai  parduotuvės klientų kategoriškai neigė, jog jų pasirinkimą galėjo nulemti konkreti muzikos melodija.

Išvada

Tokie tyrimo duomenys byloja, jog dažniausiai patys nesuvokiame, kokie kriterijai mus skatina pasirinkti vieną ar kitą pirkinį. Matyti, jog mūsų smegenyse vyksta atitinkami procesai. Kol mes svartome, ką galimą pasitinkimą, neuronų perduodami impulsai nematomai padiktuoja mums tesingą atsakymą.

 

Greta V.

 

Neuromarketingas. II dalis

Nauji eksperimentai, atliekami naudojant adaptuoto magnetinio rezonanso (MRI) skanerį, suteikia naujas galimybes neuromarketingo specialistams. MRI, įprastai naudojamas medicininiams tyrimams, gali ne tik nustatyti mūsų negalavimus, bet ir vaizdžiai parodyti, kaip mūsų smegenys reaguoja į įvairias reklamas ar prekių ženklus.

Štai vienoje Briuselio ligoninėje MRI pagalba atliekamo eksperimento metu savanoriui buvo rodoma populiaraus gazuoto gėrimo reklama. Svarbiausias tyrimo tikslas – atskleisti reklamos poveiki bandymo dalyviui. Iš pradžių, rodomas vaizdo įrašas žiūrovą „užkabina” netikėta savo eiga. Gėrimo reklamoje pagrindinis veikėjas atsitrenkia į stiklinę sieną ir taip apsikvailina visų akivaizdoje. Nors šį vaizdinį stebėjęs savanoris nejaučia didelio emocinio pokyčio, tačiau MRI fiksuoja neigiamos jausenos suintensyvėjimą. Neuromartingo specialistai teigia, jog toks reklaminis triukas, ilgai įstringa vartotojų atmintyje. Anot tyrėjų, smegenys atitinkamai reaguoja į neigiamą informaciją tarsi įspėdamos mus saugotis. Būtent dėl šios priežasties smegenys yra labiau linkusios išsaugoti gautus signalus.

Remiantis MRI parodymais, taip pat pastebėta, jog savanorio smegenų dalys, atsakingos už logiką, yra neveiklios, tuo tarpu emocinės smegenų zonos nušvinta. Tai dar kartą pagrindžia teiginį, jog dažnai pirkėjai vadovaujasi ne protu, o užklupusiais jausmais.

Didėjant mokslinių tyrimų galimybėms, neuromarketingas įtraukiamas į universitetų studijų programas, o šį mokslą puikiai išmanantys žmonės gali pasigirti savo klientų sąraše turintys ne vieną garsią kompaniją.

[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=uyksrZePFas[/youtube]

Straipsnis sukurtas remiantis: http://www.euronews.net/2011/09/19/advertising-turns-to-science/

Greta V.

Neuromarketingas: kas tai?

Neuromarketingas. Girdėjote šį žodį, o gal viską puikiai suprantate be detalesnių paaiškinimų?     Atrodytų, reikalas visai paprastas, tai mokslo ir naujų technologijų pritaikymas rinkodaroje, tačiau kaip naująjį tyrimų objektą paaiškina ir vertina patys mokslininkai?

Anot tyrėjų, neuromarketingas – tai neuromokslo pritaikymas marketinge. Šios srities tyrimai paremti įvairiais eksperimentais, atliekamais su paprastais žmonėmis, vartotojais. Tyrimams pasitelkiamos įvairios priemonės, skirtos stebėti savanorių smegenis ir tai, kaip jie reaguoja į skirtingus produktus, reklamas, jų įpakavimą ar prekės ženklus. Nors kartais tokie tyrimai gali suklaidinti savo parodymais, tai kur kas efektyvesnis metodas nei paprastos apklausos.

Naudodami funkcinį magnetinį rezonansą, mokslininkai gali įrodyti, jog ypatingas akstinas sukelia atitinkamą reakciją bandyme dalyvavusių savanorių smegenyse ir yra stipriai susijęs su vartotojų norais ir elgesiu, pavyzdžiui, troškimu išbandyti kažką naujo.

Taigi, didžiosios kompanijos visais būdais išnaudoja naujas technologijas, besistengdamos sukurti tinkamą stimuliuojantį įvazdį, kuris sukeltų mūsų galvose reakcijas ir skatintų rinktis jų siūlomą produktą.

 

Greta V.