Nemažai žmonių save vadina melomanais ir teigia, kad be muzikos neišgyventų. Muzika atgaivina nuo slegiančių minčių, ji lydi mus kasdien nuo mėgstamiausios žadintuvo melodijos iki radijo programos, kurios klausosi autobuso vairuotojas. Nors yra sakoma, jog meilė ir protas – atskiros institucijos, meilė muzikai gali pasitarnauti protui.
Pasigirdus muzikai smegenys atpažįsta toną, o tuomet išskiria dopaminą – chemikalą, kuris sukelia pasitenkinimą (dopaminas išsiskiria ir, pavyzdžiui, valgant ar užsiimant seksu). Būtent todėl muzika mums taip patinka.
Tačiau be malonumo, kurį kelia muzikos garsai, jie gali būti naudingi ne tik sielai, bet ir protui: muzika gerina atmintį bei aukštesniąją smegenų veiklą.
Muzikos klausymasis gerina mokymosi rezultatus ir leidžia geriau įsiminti informaciją. Kūrinys šešiasdešimties takto mušimų per minutę ritmu (baroko ir Mozart‘o muzika) aktyvuoja abu smegenų pusrutulius: dešinįjį – atsakingą už kūrybą – ir kairįjį, kuris atlieka daugiau loginę funkciją. Kai abu šie pusrutuliai veikia sinchroniškai, atminties galimybės žymiai padidėja. Be to, tyrimai parodė, jog vaikai, kurie buvo mokyti muzikos, turi daug geresnę atmintį nei vaikai be muzikinio lavinimo.
[youtube]http://www.youtube.com/watch?v=GMkmQlfOJDk[/youtube]
Verta paminėti pozityvią muzikos įtaką skaitymo (http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14681173), emocinio intelekto ir matematinių įgūdžių (net hiperaktyvūs/turintys dėmesio sutrikimų vaikai gauna geresnius rezultatus matematikos testuose, jei prieš tai klausėsi muzikos – http://www.ncbi.nlm.nih.gov/pubmed/14700729) lavinimui.
Todėl nederėtų „nurašyti“ muzikos tik kaip pramogos, nes ji ne tik teikia malonumą, bet ir gali būti naudinga gerinant savo protinę veiklą.
Dovilė M.