Nervų sistemos tyrinėjimų  ištakos prasideda jau Senovės Egipte. Pasak istorinių rankraščių, egiptiečiai jau tada mokėjo daryti smegenų operacijas: pasirodo, mūsų protėviai sugebėjo pašalinti galvos skausmą bei išgydyti žmones, kenčiančius nuo psichikos sutrikimų.

Vis dėlto, smegenų tyrinėjimai konkrečių ir  rezultatų davė tik po 1890-tųjų, kai buvo išrastas mikroskopas. Pažanga ir naujos technologijos leido mokslininkams geriau pažinti nervų sistemą, jos sandarą, bei leido jiems kurti ir įrodyti naujas mokslines hipotezes. Naujų išradimų dėka tyrėjai nustatė, jog smegenų funkcinis vienetas yra neuronas, o atskiros smegenų dalys yra atsakingos už skirtingas funkcijas. Pavydžiui, kalba ir psichologinės funkcijos priklauso didžiųjų smegenų žievės zonai. Taip pat neuromokslo žinovai, patvirtino faktą, jog nervų sistema taip pat turi įtakos mokymosi gabumams ir atminčiai – plačiau vadinamais kognicija.

Šiuolaikinis neuromokslas jau gali didelį dėmesį skirti būtent šiai sričiai, nes yra sukurti prietaisai ir metodai, leidžiantis tyrinėti net smulkiausias nervų sistemos “detales” ir eksperimentiškai patvirtinti ar paneigti hipotezes, kurios šiomis dienomis skamba kur kas patikimiau nei Senovės Egipte.

Greta V.