Neuroinžinerija arba Jei norite Laimės, spauskite L

O tokie mygtukai teoriškai įmanomi ateityje.

Stanfordo universitete (Kalifornija, JAV) Dr. Karl Deisseroth sukurė metodą, kaip galima šviesai jautrų geną iš dumblių perkelti į pelės nervus, kad šiuos būtų galima valdyti šviesa. Pelės neuronas gali “užsidegti” (signalizuoti kitiems neuronams/pradėti veikti) gavęs mėlynos šviesos impulsą, ir “išsijungti” naudojant geltoną šviesą. Kad visa tai pavyktų, šviesai jautrūs genai turi būti “įdiegti” ten, kur reikia (reiškia, pelės galva turi būti chirurgiškai atidaryta ir virusas su šviesai jautriu genu paleistas), ir laidas turi būti nuvestas iki nervų nuo išorės, kur lazeris duos būtent reikiamo dažnio šviesos impulsus.

Žavus tokio kontroliavimo pavyzdys:

(mėlyna šviesa duoda impulsą pelei bėgti į kairę)

Optinės sąsajos (biologinė) pelė

Panašus mechanizmas, sukurtas Masačiusetso Technologijų institute (MIT) paaiškintas čia:

Šviesa kontroliuojamos smegenys

Kodėl tai svarbu? Ateityje nepavojinga technologija (primenanti genų terapiją; žinoma, jokių iš galvos styrančių laidų!) gali būti pritaikytaįvairioms ligoms, tokioms kaip Parkinsono, depresijai ar epilepsijai, gydyti, kai šviesa naudojama “įjungti” ar “išjungti” tam tikras ląsteles.

Tačiau dabartinės technologijos leidžia tik tyrinėti smegenis ir jų valdymo metodus. Šie tyrimai be kita ko yra puolami dėl bandymų su gyvūnais, todėl naujų terapijos būdų mūsų karta gali ir nesulaukti.

Kita vertus, kur veikia genų inžinierius, neuromokslininkas ir fiziologas, būtinai įsiterpia ir bioetikas (arba du). Jeigu vienaip ar kitaip galima “junginėti” neuronus, kurie lemia ką ir kaip mes mąstome (t.y., mūsų asmenybę), reiškia, galima keisti ir patį žmogaus charakterį. Kas tada yra žmogaus asmenybė ir kas turi teisę ją keisti?

Susiduriame su dar vienu atveju, kai neuromokslas balansuoja tarp “neapsieinamai naudinga” ir “visiškai nepriimtina” ribos ir kyla debatai, kiek toli gali nueiti mokslas, vaidindamas dievą. Man atrodo, jog žmogui, išsprendusiam šią dilemą, gyventi turbūt butų kur kas nuobodžiau.

 

Daugiau:

  1. http://www.wired.com/science/discoveries/news/2009/03/neuroengineering1?currentPage=1
  2. http://www.wired.com/science/discoveries/news/2009/03/neuroengineering2?currentPage=1
  3. http://www.wired.com/wiredscience/2009/04/lasercontrolledhumans/
Dovilė M.