Kokį atminties paveikslą nupieštų neuromokslininkai?

Atmintis, ko gero, viena svarbiausių smegenų funkcijų, padedanti įamžinti savo patirtį, įgauti įgūdžių ar tiesiog atlikti kasdienius veiksmus. Siekdamas ilgam išlaikyti gautą informaciją ar bent jos fragmentus, kiekvienas renkasi sau tinkamą mokymosi būdą, randa savitą įsiminimo kelią – užsirašydamas, kelius kartus garsiai arba mintyse pakartodamas, jo manymų įsidėmėtiną turinį. Vis dėlto, „atminties kūrimas“ yra ne tik išviršinis veiksmas – į mūsų bandymus išsaugoti gautas žinias ateičiai galima pažvelgti ir organine prasme, atkreipiant dėmesį į reiškinius, vykstančius mūsų smegenyse vykdant įsiminimo procesą.
Mokslininkų komanda iš University of Southern California vadovaujama Don Arnold ir Richard Roberts sukonstravo mikroskopinius endoskopus, kurie nušviečia sinapses gyvuose žmogaus neuronuose, pritvirtindami fluorescentinius žymeklius ant sinapsės proteinų. Reikia pažymėti, kad šio proceso vyksmas nepakenkia neurono funkcijai.
Fluorescentiniai žymekliai leidžia mokslininkams tarsi „tiesiogine transliacija“ matyti jaudinančias ir slopinančias chemines sinapses tuo metu, kai kuriama atmintis. Sinapsės yra matomos kaip šviesūs taškai, išsidėstę išilgai dendritų. Smegenims apdorojant naują informaciją, šviesūs taškai vizualiai nurodo, kaip keičiasi sinapsių struktūros. „Kai bandai ką nors įsiminti arba mokiniesi, smegenyse vyksta fiziniai pokyčiai. Pasirodo, jog pokyčio objektas yra sinapsinių jungčių išsidėstymas“, – teigė Don Arnold molekulinės ir skaičiuojamosios biologijos profesorius adjunktas.

Šaltiniai: http://news.usc.edu/#!/article/52496/what-do-memories-look-like/